- progiedrulis
- prógiedrulis sm. (1) žr. pragiedrulis 1: Kur debesis nusigaidrija, prasiskleidžia ir pasirodo čystas oras ant dangaus, tai bus prógiedrulis J. | prk.: Bet visgi tai nors progiedrulėlis mūsų mąsčių A1884,233. Prislėgs ir tuos pačius progiedrulėlius šviesos, kurieį duostiesi matyti A1885,259.
Dictionary of the Lithuanian Language.